Tematiku : “Lian Orijen Importante ba Dezelvolvimento Hari, Hametin, Paz no Rekonsiliasaun”

Seminariu Ho Tematiku : “Lian Orijen Importante ba Dezelvolvimento Hari, Hametin, Paz no Rekonsiliasaun” realiza iha Salaun CNE, Colmera – Dili no organiza Husi XGRR, Secretario Estado Arte e Cultura, EMBLI,, Komisaun Nasonal Timor-Leste ba UNESCO,  Fundasaun Alola, Fundasaun Cultura Le – Ziaval. Semináriu loron-tolu fahe ba sesaun rua:

Loron rua ba aprejentasaun husi oradores prinsipál sira sei foka ba temátiku “Importansia edukasaun ba labarik no foinsa’e sira konaba sira-nia kultura no lian-inan rasik”.

Loron ida fahe informasaun konaba implementasaun projetu no metodolojia EMBLI nian, inklui benefisiu, progresu no dezafiu durante hala’o projetu.

Loron Dahuluk: Segunda 9 Setembru

  1. Brigadeiro General Domingos Raul “ Falur Rate Laek”, Vice Chefe de Estado Maior General das FALINTIL-Força de Defesa de Timor Leste. Sei hato’o ninia perspetiva konaba papél no kontribuisaun lian indíjenas (lian-inan) durante periodu rezistensia, esforsu atu konsolida ita-nia povu ho diversidade lian no kultura iha movimentu rezistensia. Espetativa husi aprejentasaun ne’e atu buka hatene kontribuisaun lian indíjenas (lian-inan) iha prosesu determinasaun luta ba independensia.
  2. Adérito José Guterres Correia, Akademista; atu koalia husi aspetu linguista nian konaba dezenvolvimentu Lian-Inan iha Timor-Leste no tansa mak importante atu halo protesaun no prezervasaun ba lian sira ne’e.
  3. Sr. José Luis de Oliveira, Direitor AJAR Timor Leste; atu hato’o persepetiva husi aspetu direitus umanus konaba utilizasaun lian-inan iha ita-nia moris loron-loron.
Sr. José Luis de Oliveira, Direitor AJAR

Adérito José Guterres Correia, Akademista

Brigadeiro General Domingos Raul “Falur Rate Laek”,

Loron Daruak: Tersa 10 Setembru

  1. Cedelizia Faria Dos Santos, Sekretária Ezekutiva Komisaun Nasional Timor-Leste ba UNESCO; atu hato’o konaba esforsu saida de’it mak durante ne’e halo ona no saida mak sai atensaun boot ba servisu NATCOM nian ba dezenvolvimentu Lian-Inan iha Timor-Leste.
  2. Rev. Padre Martinho G. da Silva Gusmão, Docente Filosofia Politica ISFIT, Dom Jaime Garcia Goulart Fatumeta; atu fahe perspetiva husi parte igreja Kátolika nian konaba papél Igreja no esforsu atu fo importansia ba protesaun no prezervasaun lian indíjenas (lian-inan) nu’udar soin ka patrimóniu kulturál husi beiala sira.
  3. João da Silva Sarmento, Akademista; atu koalia husi aspetu linguista nian konaba dezenvolvimentu Lian-Inan iha Timor-Leste no tansa mak importante atu halo protesaun no prezervasaun ba lian sira ne’e.
João da Silva Sarmento, Akademista
Rev. Padre Martinho G. da Silva Gusmão,
Cedelizia Faria Dos Santos,

Loron Datoluk: Kuarta 11 Setembru

  • Ekipa EMBLI (Edukasaun Multilinge Bazeia ba Lian Inan) sei halo aprejentasaun konaba progresu no dezafiu implementasaun EMBLI. Sesaun ida ne’e nudar oportunidade atu hato’o informasaun konaba projetu iha tempu uluk no saida mak ekipa EMBLI agora hala’o hela. Sesaun ne’e mos sei uza atu informa loloos ba públiku hodi bele kompriende konaba metodolojia EMBLI no utilizasaun kuríkulu katak projetu ne’e dezenvolve ninia metodojia bazea ba kuríkulu nasional husi ministériu edukasaun. Iha sesaun ne’e mos sei iha aprejentasaun M&E (monitoring and evaluation), dezafiu rekursu umanu iha siklu hakerek istoria no pintura lian inan. Kada sesaun sei iha animasaun/jogus ba partisipante sira.
%d